Erasmusas keičia žmones

Sveiki, kolegos!

Gavusi daug kritikos socialinių tinklų pagalba, nusprendžiau susigražinti savo gerą vardą ir parašyti trumpus atsiliepimus apie savo mokslinės komandiruotės sėkmes ir nuotykius. O jų per šiuos porą mėnesių netrūko…

Sesija ir kitos linksmybės pižonų šalyje

Gruyères miestelis Fribourgo kantone, labai viduramžiškas, su išlikusia miesto siena, ir (spėkit?) pilim ir ežeru.

Kadangi rytoj pirmas egzaminas, tai atėjo mintis parašyti, kaip sekasi.

Atsimenu, kaip kažkada prieš amžinybę sėdėjau čia prie ežero užsimerkus, kaip skaudėjo akis prieš saulę ir sukosi užsimerkus visokie spalvoti rutuliai, skambėjo karvių varpeliai ir buvo ramu ramu, ir nieko negalvojau. Dabar gi atėjo paslaptingoji „sesija“, turiu keturis egzaminus per vieną savaitę. Galvojau, kaip čia, kažkokia masinė savižudybė, visi egzaminai vyksta per paskutinę paskaitą, o čia visi tokie motyvuoti, jeigu jau studijuoja universitete, tai studijuoja, tai kaip jiems užteks laiko?

Ramintai Šveicarijoje trūksta poezijos

Ežeriukas ir karvės, kaip kitaip.

Štai prašom visiems kam įdomu mano jau gerokai subrandinti įspūdžiai. Net sunku atsekti mintyse pradžią, labai tirštas man šitas laikas. Taigi pradedu.

Buvo graži popietė, kai pajudėjau emigrantų pilnu autobusu iš Kauno, važiavau su likimo drauge filosofe ir turbūt keturiasdešimt kilogramų lagaminu. Važiuojam pro Garliavą, ir ten toks posūkis, parašyta „Marijampolė“, ir būtent tame posūky mane pirmą kartą aplankė toks klausimas, kuris vėliau apsireikšdavo gana reguliariai: ką aš čia sau darau? Matot, negaliu pasakyt, kad pasirinkau šveicarišką erasmusą, labiau jau jis mane ištiko. Norėjau išmokti prancūzų kalbą, o Vilniuj labai tingėjau, tai galvoju, reikia įsimest save į tokią situaciją, kur tektų suktis prancūziškai, ir Tulūzą su Fribourgu sukeičiau penkios minutės prieš vidurnaktį paskutinės dienos teikti paraiškas. Man patinka improvizacijos.

Monikos erasmus įspūdžiai: “Gyventi ir išgyventi Šveicarijoje GALIMA”

Įspūdžiai iš Šveicarijos, Universite de Fribourg

                   Tai štai, praėjo pirmas mėnuo, kai esu išvykusi pagal ERASMUS studentų mainų programą į kitą šalį. Šveicariją rinkausi daugiausiai dėl kalbos – norėjau geriau pramokti prancūzų, nes šia kalba ir turiu visas paskaitas. Aišku, svarus argumentas renkantis šalį buvo ir tiek daug matytas ir girdėtas šalies grožis ir ypatingumas. Tuo kol kas tikrai nenusivyliau. Su kalba šiek tiek sunkiau, nors dėstytojai ja bendrauja labai aiškiai, su kai kuriais dalykais tenka nemažai padirbėti, norint įsigilinti. Dabar dar šiek tiek apie universitetą…