Pardedant kalbėti apie Suomiją visuomet — nesvarbu, kam bepasakotum, — lengviausia yra pradėti nuo oro. Taigi, atvykau į Suomiją per patį viduržiemį — sausio pradžioje. Gimtąjį kraštą palikau dar be sniego, o kai įkėliau koją į Helsinkį, jis jau buvo visiškai baltas — ir toks liko iki pat Kovo vidurio. Tad priešingai nei dažnai būna Lietuvoje, kur vieną savaitę džiaugiesi gražia žiema, o kitą jau braidai po balas, čia nuo pat sausio pradžios iki kovo pirmos pusės buvo tikra žiema: šalta ir su daug sniego. Kadangi gyvenu pačiame piečiausiame Suomijos mieste, kuris be kita ko dar yra prie jūros, tai itin didelių šalčių nebuvo. Kiek teko girdėti, šią žiemą Lietuvoje temperatūra kartais krisdavo žemiau negu čia. Bet kadangi miestas prie jūros, todėl čia pučia stiprūs vėjai, oras daug drėgnesnis, tad šaltis jaučiasi labiau. Kitas aspektas, kalbant apie orus, tai šviesos kiekis šaltuoju metų laiku. Na, man šiuo atveju šoko taip pat nebuvo — laimei ar nelaimei, žiemą Lietuvoj irgi pakankamai tamsu ir nieko nepadarysi. Tačiau visokie italai ir kiti šiltųjų Europos kraštų gyventojai dažnai skųsdavosi, kad kas čia per šalis, kurioje nėra dienos. Tiesa, sausio pradžioje temti pradėdavo jau 15 val., tad jeigu miegi iki vidurdienio, o pirmas savaites dėl suprantamų priežasčių mažai buvo tokių, kurie keldavosi anksčiau, tai dienos iš tikrųjų, rodos, nėra: gerai, jeigu spėji papusryčiauti šviesoje, nes kai ateis laikas gaminti pietus, už lango jau bus tamsu. Taigi jeigu daugelis studentų vyksta į Suomiją kaip į kitą planetą, kurioje yra nenormaliai šalta, tai lietuviams didelio šoko ar įspūdžio oras nepadaro: čia žiema šaltesnė, tamsesnė bei ilgesnė nei gimtojoje žemėje, bet tik šiek tiek.
Skaityti toliau →
